Pas ką nėra atbėgęs vaikas ir tėškęs „bet man tėtė leido“ arba „man mama sakė, kad galiu“?
Kas nėra patyręs barnio poroje dėl to, kad "mes gi buvome susitarę, kad vakare saldainių neduosim"? Arba "kodėl tu visada darai, kaip nori? Tu nemoki su vaikais elgtis!!!".
Vaikus auginame kartu, ar auklėti irgi turime vienodai?
Tokia tema aš kalbėsiu šių metų konferencijoje.
Tėčių ir mamų nesutarimai dėl auklėjimo – kasdienybė daugelyje šeimų. Į šeimą atkeliavus vaikams išryškėja patys smulkiausi, tačiau esminiai mūsų požiūrių skirtumai ir skirtinga pačių tėvų gyvenimo patirtis.
Didelė dalis mūsų reakcijų priklauso nuo to, ko mes nelabai pažįstame, – mūsų pasąmonės. Tai yra, mes negalvodami atkartojame tai, ką patyrėme savo pačių šeimose, o kartais visomis išgalėmis stengiamės elgtis kitaip.
Kaip pastebėti savo impulsus elgtis iš įpročio ir kaip juos keisti įpročiais, kurie mums būtų vertingi ?
O tada, kaip savyje auginti ir stiprinti emocinį pasaulį, kuriame sutilpčiau aš ir kiti?
Apie tai diskusiją pratęs Austėja Stancikienė.
Mūsų atsparumas gali būti ugdomas:
O tiems, kurie esate labiau vizualai ir norite į tėvystę pasižiūrėti iš šono, abi renginio dienas vyks gyvas tėvystės performansas Co'ercion.
Jį atliks menininkė ir mama Monika Dirsytė, kuri judesio, garso ir kitų sensorinių priemonių pagalba atspindės tėvystės scenas mūsų namuose ir taip pat aplinkos spaudimą tėvams bei jų priimamiems sprendimams.
Šis renginys bus patyriminis. Tai, ką išsinešite po šių dviejų dienų, iki jūsų atkeliaus skirtingais sensoriniais kanalais.
Laukiu jūsų daug!
Noriu, kad abi dienas salė būtų pilna.
