Arklio diena

Jau seniai lietuvį su žirgu ar arkliu sieja tūkstantmečių istorija. Tėvynę ginant, ir duonelę kasdieninę auginant, visus kitus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse – visur kartu. Artimas ir mielas šis gyvūnas lietuvio širdžiai: gera jį paglostyti, patapšnoti per sprandą, pažvelgti į protingas akis. Net ir žirgo spalvos nusakymai yra saviti - bėras, sartas, bulanas, pelėkas, širmas, derešas, obuolmušis, šyvas, keršas, juodis… Net savo dieną arkliai nuo senų laikų turi. Kaime gruodžio 6-oji nuo seno vadinta Arklių diena. Juk reikia pamaloninti arklelius už sunkų rudens triūsą. Į ėdžias šeimininkas pripildavo sočiai avižų, kad arkliai peržiem išbūtų tvarte sveiki, pavasario sulauktų stiprūs.
Kaip žirgai gyvena mūsų dienomis nusprendė išsiaiškinti „Drugelių“ grupės vaikučiai. Gruodžio 6 dieną, jie su mokytojomis Nerija, Viktorija bei mokytojos padėjėja Irena išvyko į Širvintas, į ŽŪB „Žirgynas“. Vaikus pasitiko, žirgyną aprodė ir daug įdomaus apie savo augintinius papasakojo pati „Žirgyno“ direktorė Gedvilė Vinslauskaitė. „Drugeliai“ tyrinėjo žirgų pasus, matavosi važničiotojų kostiumus, mokėsi sėdėti sportiniame vežimėlyje. Aplankė arklidėse stovinčius žirgus, vaišino juos obuoliais ir morkomis. Matė žirgų batus, pasagomis vadinamus. Žavėjosi žirgyno ganyklose sniege „pramogaujančiais“ ristūnais ir Lietuvos sunkiaisiais arkliais.
Kelionę vainikavo pasivaikščiojimas prie Širvintų eglutės.
Mokytoja N. Četrauskaitė